Veterinarijos klinikos paslaugos:
Ausys yra vienas iš pagrindinių jutimo organų, todėl yra labai svarbu palaikyti tinkamą jų higieną.
Rekomenduojama bent kartą per savaitę patikrinti augintinio ausies kanalėlį bei išorę. Nuolatinis ir reguliarus tikrinimas sumažins arba visai panaikins riziką ausų uždegimui vystytis. Dažniausiai pasitaikančios ausų uždegimo priežastys yra šios:
1. Padidėjęs ausų sieros išskyrimas ir susikaupimas ausies kanale, sieros ”kamštis”, kuris vėliau gali pereiti į pūlinę infekciją;
2. Ausų erkutės, tai plika akimi nematomi parazitai, kurie aktyviai dauginasi ir lokalizuojasi ausies kanale. Ausų erkutės diagnozuojamos atliekant mikroskopinį tyrimą.
3. Ausies grybelis/mielė – dažniausiai šios mielės esti kaip normali gyvūno ausų kanalo mikroflora, tačiau prie tam tikrų sąlygų išaugus jų skaičiui jos tampa patogeniškos ir sukelia susirgimą.
Jeigu įtariate jog Jūsų augintinį kamuoja ausų problemos, geriausia kreiptis ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Ausų valymo dažnumas neretai priklauso ir nuo šuns veislės. Šunims turintiems nuleipusias ir didesnes ausis, ausų higiena reikalauja didesnio ir dažnesnio dėmesio.
Geriausia šunis pratinti prie ausų valymo, nuo pat mažumės. Jaunam šuniukui rekomenduojama ausytes pavalyti kas savaitę, kad augintinis priprastu prie šios rutinos. Geriausia ausytes valyti, kuomet augintinis yra atsipalaidavęs, elgtis švelniai bei po atlikto ausyčių valymo duoti skanėstą kaip atlygį už kantrumą.
8 žingsniai ausų valymui:
1. Pasiruoškite valymo priemones – gyvūnams skirtą ausų valiklį , geriausia isigyti aliejinio pagrindo ausų valiklį (gyvūnų parduotuvėse arba veterinarijos klinikose) vatos gumulėlių ir švaraus šilto vandens.
2. Priklausomai nuo augintinio dydžio, pasirinkite ausų valymui Jums patogią aplinką. Mažesnių veislių šuniukus galima pastatytį ant stalo arba laikyti ant šeimininko kelių.
3. Suimkite ausies galiuką nykščiu bei smiliumi, kad galėtumėte apžiūrėti ausies kanalą.
4. Išnagrinėkite ar ausyje nėra paraudimų arba išskyrų. Šviesiai rudas vaškas nedideliais kiekiais netūrėtų Jums kelti nerimo, bet tamsiai rudos, juodos, raudonos spalvos išskyros arba pūliai rodo susirgimą.
5. Švelniai nuvalykite ausį drėgnu vatos gumulėliu arba ausų servetelėm.
6. Jeigu ausyje yra geltonos spalvos sieros, paimkite pasirinktą ausų valiklį ir įlašinkite į ausį (kiekį kurį reikia lašinti nurodo gamintojas ant pakuotės). Įkišus buteliuko aplikatorių į ausies kanalą, spustelkite pagal nurodytą dozavimą. Šunų ausies kanalas yra L formos, todėl ausų būgnelio nesieksite. Sulašinus pamasažuokite ausies kaušelio pagrindą sukamaisiais švelniais judesiais, kad geriau pasiskirstytų valiklis. Augintiniui tai gali patikti!
7. Paimkite vatos gumulėlį ir valykite ausį. Lygiai tokią pat procedūrą atlikite su kita ausimi.
8. Jeigu Jūsų augintis purto galvą, pastebėjote nusikasymo žymes apie ausis arba išskyras iš ausų, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes tokiais atvejais reikalinga diagnostika ir medikamentinis gydymas.
Atminkite, kad netinkamos valymo priemonės ar netinkamas jų vartojimas, gali neigiamai ir neatstatomai paveikti augintinio klausą.
Pieninių dantukų savaiminis neiškritimas – dažna ir rimta problema, su kuria susiduria mažų veislių mylėtojai.
Jeigu pieniniai dantukai uždelsia iškristi savaime, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad išvengti rimtesnių dantų ir dantenų problemų, kurios neretai atseina nemažomis išlaidomis šeimininkams.
Turite klausimų arba norite įsitikinti ar Jūsų augintinio dantukai sveiki, prašome registruokitės vizitui pas veterinarijos gydytoją tel. 020 7515 2505, 020 3026 2003
Suaugę šunys burnos ertmėje turi net 42 dantis, o suagusios katės – 30. Mažų veislių šunims iki 5 kg kūno svorio ir brachiocefalinio tipo šunims (pekinai, mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai) dantų ligos pasireiškia daug anksčiau negu kitų veislių šunims, tačiau laiku nepasirūpinus augintinio burnos higiena, susirgimai gali pasireikšti bet kuriai šunų bei kačių veislei.
Blogas kvapas ir pakitusi augintinio dantų spalva – rimtas įspėjimas apie artėjančias arba jau esamas burnos ertmės ligas (problemas), viena iš pavojingiausių – periodontitas. Periodontitas yra dažniausiai paplitusi augintinių burnos ertmės liga. Vienintelis būdas išvengti ligos yra profilaktinė dantų apnašų prevencija bei jų šalinimas.
Periodontitu vadinama liga, kuomet besikaupdamos bakterinės dantų apnašos pažeidžia ne tik dantis, bet ir dantenas – dantų šaknis ir net kaulą, prie kurio tvirtinasi danties šaknis.
Besikaupdamos bakterinės dantų apnašos sukelia uždegiminę reakciją, vadinamą gingivitu (dantenų uždegimu). Dantenos parausta, patinsta, atsiranda nemalonus burnos ertmės kvapas. Tai yra pirminis požymis, kai jau vertėtų susirūpinti, norint išvengti didesnių pasekmių, tokių kaip dantų praradimas. Nesiimant jokių priemonių, dantų apnašos mineralizuojasi į akmenis, stumia dantenas, formuoja dantenų kišenę ir toliau besivystančios bakterijos sukelia danties kaulo ir žandikaulio tirpimą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad 80% vyresnių nei 6 metų šunys jau turi vidutinius arba sunkius periodontito sukeltus pažeidimus.
Esant pažengusiam periodontitui ir išplitus infekcijai, šį procesą sunku sustabdyti – gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip: dantų praradimas ir vidaus organų pažeidimai dėl išplitusios infekcijos. Todėl yra labai svarbu nuo mažumės pradėti rūpintis savo augintinio burnos higiena.
Pirminė ir svarbiausia profilaktinė priemonė prieš dantų apnašas yra dantų valymas specializuota dantų pasta ir šepetėliu.
Reguliarus dantų valymas (pvz. 3 kartus per savaitę) minimalizuoja dantų apnašų kaupimosi riziką ir, remiantis moksliniais tyrimais, yra pati efektyviausia prevencinė priemonė, kad dantukai išliktų sveiki ir gražūs.
Apnašos labiau linkusios formuotis tiems šunims, kurie yra šeriami minkštu maistu. Todėl gyvūno racioną rekomenduojama praturtinti kietu ir jo veislei skirtu maistu, kurio dydis ir forma yra sukurti taip, jog šalintų apnašas.
Šiuo metu yra labai didelis efektyvių priemonių pasirinkimas burnos higienai palaikyti, tokių kaip: purškalai, milteliai, geliai, skanėstai ir panašiai. Dėl priemonės pasirinkimo augintiniui patartina konsultuotis su veterinarijos gydytoju.
Jeigu pastebėjote, kad iš augintinio burnos sklinda nemalonus kvapas, pakito dantų spalva, paraudusios dantenos arba kliba dantys, suskubkite kreiptis į savo veterinarijos gydytoją. Apžiūrėjus Jūsų augintinio dantukus, veterinarijos gydytojas tinkamai parinks sprendimo būdą, kaip tinkamiausiai būtų galima pasirūpinti augintinio sveikata.
Kas tai yra?
Šunidžių kosulys – yra bendras pavadinimas ligos kurio sukelejai yra bakteriniai ir virusiniai. Respiratorinis susirgimas, apibudinamas kaip tracheobronchitas, bordotelioze. Labai užkrečiama tarp šunų. Paplitusi visame pasaulyje.
Kas sukelia šunidžių kosulį?
Tracheobronchita sukelti gali daug įvairiu patogenų, bet dažniausiai tai būna Parainfluenza virusas, Bakterijos Bordetella bronchiseptica, ir mycoplasma. Parainfluenza dažniausiai būna vienintelis sukėlėjas, jo sukelti simptomai praeina mazdaug po savaites jei papildomai šuo nepaveikiamas kitų bakterijų. Vakcinos sumažina rizika užsikrėsti šunidžių kosuliu. Bordetella yra iš dažniausiai sukėlėju iš bakterijų
Kokie yra simptomai?
Pirmieji simptomai pasireiškia per 2-14 dienų po užsikrėtimo, pati liga trunka apie 10d. jeigu nera komplikacijų. Po susirgimo šuo lieka platintoju nedideli laikotarpi. Parainfluenza ir Bordetella dažniausiai pasireškia kartu, liga trunka apie 14-20d. Liga plinta tiesioginiu būdu: kontaktu metu, ir netiesioginiu: per žmonės, drabužius, įrankius, orą Dažniausi simptomai tai sausas kosulys, kartais ištakos iš nosies. Šunys nepraranda apetito ir yra aktyvus. Retais atvejais kyla temperatūra kartais atsiranda silpnumas, pneumonija. Lyga nustatoma pagal simptomus ir ligos istorija. Nustatyti viruso tipui galimi kraujo tyrimai, bakteriologiniai tyrimai, bet jie retai naudojami.
Kaip apsisaugoti?
Jaunus šuniukus saugoti nuo suaugusius šunų kurie yra galimi platintojai. Vakcinacija yra vienas is patogiausiu budu kadangi tai padeda išvengti daug nemalonumu. Reikia nepamiršti kad sergančio gyvūnėlio vakcinuoti negalima iki tol kol jis bus pilnai pasveikęs. Taip pat švaros palaikymas namuose padės išvengti ligos.
Kaip šunidžių kosulys yra gydomas?
Jeigu Jūsų augintiniui atsirado kosėjimas, geriausia jį nuvesti pas veterinarijos gydytoją išsamiai apžiūrai po kurios gali būti skiriamas antibiotikų kursas. Taip pat veterinarijos gydytojas duos patarimu kaip prižiūrėti gyvūną ligos laiku.
Mieli klientai, mūsų klinikoje yra taikoma profilaktika – skiepai nuo ”Šunidžių kosulio”. Prašome registruotis išankstiniam vizitui telefonu.
Mieli klientai, norime jus infotmuoti, kad nuo šiol mūsų veterinarinėje klinikoje atliekamos injekcijos ilgalaikiam kačių ir kalių rujos nukėlimui ir jos slopinimui.
Tai ypač svarbu tam, kad:
– išvengti nepageidaujamo susikergimo;
– padeda šeimininkui išvengti streso susijusio su gyvūno elgesio pakitimais rujos metu.
Nustojus veikti injekcijai, gyvūno lytinis aktyvumas ir vaisingumas atsistato.
Kodėl verta sterilizuoti augintinį – sumažinama rizika susirgti tam tikromis lytinių organų ligomis, tokios kaip prostatos ir sėklidžių hiperplazija, uždegimai, kirkšnies išvaržos. Kastruotam gyvūnui sumažėja arba visai išnyksta lytiniam aktyvumui būdingas elgesys: žymėjimas šlapimu, agresija kitų gyvūnų atžvilgiu, ištrūkimas iš namų, kaukimas. Gyvūnams tampa švelnesnis ir paklusnesnis.
Nechirurginė kastracija. Kas tai?
Tai gyvūno lytinio aktyvumo ir vaisingumo nutraukimas tam tikam periodui, naudojant specifinį medikamentinį implantą. Veterinarijos medicinoje naudojami kelių tipų implantai, kurie turi stiprų poveikį slopintį testosterono aktyvumą gyvūno organizme. Implantai tai tirpios ryžio dydžio kapsulės, kurios įvedamos gyvūnu po oda. Įvedimo procedūra yra greita, neskausminga ir saugi, gyvūnas nėra narkotizuojamas (užmigdomas) kaip kad įpratinės/chirurginės kastracijos metu.
Cheminė kastracija yra veiksni iki 6 mėnesių laikotarpio, todėl nutarus šeimininkui sukergti augintinį ateityje, jis bus lytiškai aktyvus ir turės palikuonių. Chirurginės kastracijos atveju, lytinis aktyvumas ir vaisingumas yra negrįžtamas procesas.
***Mūsų klinikoje atliekame nechirurginę kastraciją šunims***
Turite daugiau klausimų?
Skambinkite tel. 020 7515 2505
Jeigu planuojate keliauti su augintiniu iš Didžiosios Britanijos į EU šalis, nepamirškite pagrindinių reikalavimų keliavimui. Jūsų augintinis privalo:
Turėti implantuotą ir registruotą mikročipą.
Būti skiepytas nuo pasiutligės (skiepo įrašas daromas EU augintinio pase). Pirmą kartą skiepijant augintinį, skiepas atliekamas ne jaunesniam nei 3 mėnesių amžiaus gyvūnui. Keliavimui reikalinga išlauka 21 diena ( skiepijimo diena neskaičiuojama ). Tuo atveju jeigu Jūsų augintinis buvo vakcinuotas pasiutligės skiepu, ir pavėlavote atnaujinti skiepą, tuomet kad galėtumėte keliauti reikalinga 21 dienos išlauka.
Turėti EU augintinio pasą.
Jeigu planuojate keliauti su augintiniu iš Lietuvos į Didžiają Britaniją, Jūsų augintinis privalo:
Turėti implantuotą ir registruotą mikročipą.
Būti skiepytas nuo pasiutligės (skiepo įrašas daromas EU augintinio pase). Pirmą kartą skiepijant augintinį, skiepas atliekamas ne jaunesniam nei 3 mėnesių amžiaus gyvūnui. Keliavimui reikalinga išlauka 21 diena ( skiepijimo diena neskaičiuojama ). Tuo atveju jeigu Jūsų augintinis buvo vakcinuotas pasiutligės skiepu, ir pavėlavote atnaujinti skiepą, tuomet kad galėtumėte keliauti reikalinga 21 dienos išlauka.
Turėti EU augintinio pasą.
Likus ne mažiau negu 24 val. ir ne daugiau 120 val. iki planuojamos keliones, reikalingas gydymas nuo echinokokozės. Gydymą atlieka ir įrašą pase padaro veterinarijos gydytojas.
Plačiau susipažinti su taisyklėmis keliavimui iš/į Didžiąją Britaniją:
https://www.gov.uk/take-pet-abroad/overview
Jeigu planuojate kelionę į kitas šalis, rekomenduojame pasidomėti reikalavimais keliavimui su gyvūnais tos šalies, į kurią vysktate.
Elektroninis paštas
[email protected], [email protected]
Telefonai
020 7515 2505, 020 3026 2003
Mieli klientai, skambinat po mūsų darbo valandų, būsite automatiškai sujungti su Veterinarijos klinika teikiančia skubią veterinarinę pagalbą Medivet.